Apie langų rasojimą

Dėmesio: dėl langų rasojimo ypač šaltuoju žiemos metu

Žmonės perka ir dedasi langus, bet dažnai jiems priskirdami tokias savybes, kurių plastikiniai langai neturi, o ir negali turėti... 
Taigi dėl ko rasoja ir apšąla langai? Žodis Šiaulių universiteto Statybos inžinerijos katedros docentui Mykolui Pelikšai. „Žmogus ir pastato atitvaros labiau reaguoja ne į absoliutinę, bet į santykinę oro drėgmę. Žiemą ore gali ištirpti tik iki 2 gramų vandens ir jo santykinė drėgmė galėtų siekti net 100 procentų, tačiau pašildytas iki 20 laipsnių toks oras taptų per sausas gyvenamosioms patalpoms, nes jo santykinė drėgmė neviršytų 10 procentų (gyvenamosiose patalpose rekomenduojama 30-60 proc.)“.

Jei 75 procentų santykinės drėgmės ir 20 laipsnių patalpos orą atvėsintume iki 10 laipsnių, tai teoriškai jo santykinė drėgmė taptų lygi 100 proc.

Taigi tarp patalpų temperatūros ir jų oro drėgmės yra glaudus ryšys, ką galima perfrazuoti šitaip: kuo daugiau šildysime ir vėdinsime patalpas, tuo mažiau jose bus jaučiama drėgmė, ir tuo mažesnė bus kondensacijos ant šaltų paviršių tikimybė.

Pasak M. Pelikšos, šiuolaikiškų langų vidinių paviršių temperatūros turėtų būti aukštesnės kaip 14 laipsnių, kai lauke oro temperatūra yra 10 laipsnių šalčio ir ne žemesnė kaip 10 laipsnių, kai lauke yra 30 laipsnių šalčio (abiem atvejais oro temperatūrai patalpose esant 20 laipsnių). „Jeigu patalpose yra normali oro drėgmė, lango stiklas neturėtų ne tik ledėti, bet ir rasoti“,- tvirtina M.Pelikša. Nedera pamiršti, kad oro drėgmė susijusi su patalpų temperatūra.

Kas darytina, kad langai nerasotų?

Docentas siūlo vengti didelio drėgmės išsiskyrimo patalpose: valgio virimo, skalbimo, maudymosi ir pan. žinoma, nevalgę ir nesimaudę nebūsime, tačiau po to būtina patalpas išvėdinti. Drėgmė išskiriama ir žmogui kvėpuojant (apie 40 g per valandą) bei prakaituojant. Netgi degdamos gamtinės dujos išskiria į orą vandens garų (sudegdamas 1 kub. metras gamtinių dujų išskiria ne mažiau kaip 1,6 kg vandens garų).

„Vėdinti patalpas reikia, kai jų ore atsiranda per daug teršalų bei perteklinė drėgmė. Jeigu įmanoma, geriausia padaryti skersvėjį ir išeiti iš patalpos kelioms minutėms, kol ten iš dalies pasikeis oras,- pataria M.Pelikša.

Taigi langų rasojimo padės išvengti dvi nesudėtingos procedūros: pakankamas patalpų šildymas ir reguliarus vėdinimas. Gamintojai pataria patalpas vėdinti kasdien ne mažiau kaip po 15 minučių atveriant langus arba orlaides.

Tačiau ir čia svarbu „neperlenkti lazdos“. Pasak docento M.Pelikšos, esant ilgai trunkančiam arba nuolatiniam vėdinimui gali kristi sienų, lubų bei langų paviršių temperatūra žemiau oro rasos taško temperatūros, dėl to susidarytų tinkamos sąlygos drėgmės aitvarų paviršių kondensacijai.

Reziumuokime, kas pasakyta:

• patalpos turi būti pakankamai šildomos, nes nuo to priklauso jose esančio oro santykinė drėgmė ir kondensavimosi (rasos taško) temperatūra;
• patalpos turi būti reguliariai vėdinamos: kaskart po 15 min. arba po kelias minutes padarius skersvėjį, persistengti vėdinant visgi nereikėtų.

„Dar vienas patarimas nekantriausiems,- priduria M.Pelikša, – Pretenzijas langų gamintojams reikškite tik po to, kai būsite tikri, jog įvykdėte dvi aukščiau užrašytas sąlygas“.